Daugelyje Vakarų Europos šalių vaistų tiekėjams nereikia muštis galva į sieną įrodinėjant, kad lygiagretus vaistų importas yra naudingas pacientams ir viešiesiems finansams. Tai, kad lygiagretus importas iš esmės skatina sveiką konkurenciją, sudarančią sąlygas vartotojams mažinti vaistų kainas, savo pranešime yra pažymėjusi ir Europos Komisija.
Patekę į nacionalinę ES valstybės narės rinką, lygiagrečiai importuojami vaistai mažina vieno ar kito rinkos dalyvio dominavimą. Be to, Lietuvos rinkoje jie padėtų mažinti ir vaistinių preparatų tiekimo sutrikimų riziką, o jeigu vaistų pritrūktų – lygiagrečiai importuojamieji galėtų efektyviai prisidėti sprendžiant šią problemą.
Šiuo metu daugiau kaip 98 proc. vaistinių preparatų į Lietuvą tiekia vaistų gamintojai ar jų įgalioti atstovai. 2021 metų duomenimis, lygiagrečiai importuojami vaistiniai preparatai Lietuvoje sudarė tik 1,6 proc. rinkos.
Lygiagretus vaistų importas yra vienintelis alternatyvus vaistų patekimo į Lietuvą būdas. Tai „lygiagreti“ prekybos ES vidaus rinkoje forma tuo atžvilgiu, kad prekiaujama to paties gamintojo, dažnu atveju toje pačioje gamykloje pagamintais to paties aprašymo, bet skirtingų partijų produktais – tokiais pačiais, kokiais prekiauja jų gamintojų ar pradinių tiekėjų platinimo tinklai, o lygiagretus importas atsiranda dėl vaistų kainų skirtumų ES valstybių narių rinkose.
Šalyse, kuriose taikomos lygiagretaus vaistų importo skatinimo priemonės, užtikrinančios efektyvią konkurenciją tarp vaistų tiekėjų, lygiagrečiai importuojamų vaistų dalis yra nepalyginamai didesnė nei Lietuvoje.
Pavyzdžiui, „Affordable Medicines Europe“ duomenimis, Danijoje lygiagrečiai importuojami vaistai sudaro 30 proc. rinkos (2021 m.), Švedijoje 10,9 proc. (2020 m.), Nyderlanduose 10,7 proc. (2021 m.) ir t. t.
Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje ar Suomijoje lygiagretus vaistų importas sėkmingai naudojamas nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios, taip nuosekliai gerinant vaistų tiekimo sąlygas šių šalių pacientams.
Paimkime sąrašo viršuje esančią Daniją, kuri šiuo metu yra didžiausią naudą iš lygiagretaus vaistų importo gaunanti ES šalis. Lygiagretaus vaistų importo dėka 2021 m., „Affordable Medicines Europe“ duomenimis, Danijai pavyko sutaupyti 740 mln. Danijos kronų, arba apie 99,3 mln. eurų. Tai sudarė 3 proc. visų išlaidų vaistams šioje šalyje. Daugiausia, 82 mln. eurų, sutaupyta vaistinėse parduodamiems vaistiniams preparatams.
Įvairių šalių rinkose taikomi modeliai skiriasi. Pavyzdžiui, Danijoje taikomas vadinamasis ,,price bids by-weekly basis“ modelis. Žinoma, modelį, kuris veikia kitos šalies rinkoje, nukopijuoti sudėtinga, tačiau Lietuvos sprendimų priėmėjams reikia atrasti Lietuvoje galintį veikti modelį, kurį pritaikius, iš kitų ES šalių galimi importuoti vaistai atneštų realią naudą tiek pacientams, tiek ir viešiesiems finansams. Danijoje apskaičiuota reali lygiagretaus vaistų importo nauda, o sutaupytos lėšos yra tokios, kad galima padengti 2 000 slaugytojų metinį atlyginimą. Beje, Danijoje slaugytojo atlyginimas siekia 37 881 Danijos kronų, tai atitinka 5 000 eurų per mėnesį (be priedų).
Kalbant apie viešųjų finansų taupymą, Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendindama vaistų kompensavimo reformą, šiemet planavo sutaupyti 20 mln. eurų, tačiau dėl galinčios mažėti konkurencijos planai susitraukė iki 10 mln. eurų, o dėl Lietuvoje vyraujančios kompensuojamųjų vaistų išdavimo (pardavimo) praktikos, Sveikatos apsaugos ministerijai nieko nesiimant, gali nutikti taip, kad nebus sutaupyta nieko.
Tuo tarpu, jei lygiagrečiai importuojami vaistai Lietuvoje pasiektų bent 5 proc. vaistinių preparatų rinkos, tai leistų tiesiogiai sutaupyti iki 12 mln. eurų, o netiesiogiai (įvertinus buvusių monopolinių kainų ir kainų pasikeitimus pradėjus vaistus importuoti lygiagrečiai) – iki 24 mln. eurų. Tai yra, netiesioginiai sutaupymai galėtų padidėti dvigubai, palyginti su nauda, kurią galima pasiekti rinkoje dėl tiesioginės konkurencijos.
Nors netrukus bus 20 metų, kaip Lietuva yra Europos Sąjungos narė, bendros rinkos pamatinio principo – laisvo prekių judėjimo – Lietuva vis dar neišnaudoja taip, kad iš lygiagretaus vaistų importo tiesioginę naudą gautų tiek pacientai, tiek nacionalinė sveikatos sistema. Tai atspindi dvi pagrindinės problemos – efektyvi konkurencija tarp vaistų tiekėjų Lietuvos vaistų rinkoje iš esmės neveikia, o valstybės iniciatyvų, kurios užtikrintų racionalų PSDF biudžeto lėšų naudojimą, valstybei įsigyjant kompensuojamuosius vaistus ir užtikrinant jų gavimą laiku pacientų apsilankymo vaistinėse metu, kol kas nėra.
Jeigu Sveikatos apsaugos ministerija nespręs šios problemos, nuo 2023 m. liepos 1 d. įvesta naujovė – vadinamojo ,,priemokų krepšelio“ kaupimas pacientams įsigyjant kompensuojamąjį vaistą su mažiausia priemoka – gali likti tik teorine galimybe. Daugiau nei 100 tūkst. pacientų tai neatneš jokio realaus lėšų sutaupymo.
Mūsų valstybės institucijos jau dabar turėtų inicijuoti procesus, pilotinius projektus, kurie padarytų valstybę aktyvia vaistinių preparatų pirkėja ir sudarytų sąlygas vaistų tiekėjams efektyviai konkuruoti tarpusavyje, sprendžiant minėtas problemas.
