2024-01-18, Donatas Parulis, Lygiagretaus vaistų importo asociacijos direktorius
Byloje, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pirmą kartą sprendė dėl lygiagretaus vaistų importo, paskutinis taškas dar nepadėtas, tačiau jau galima padaryti rinkai svarbų apibendrinimą – strategija varžyti laisvą prekių judėjimą Europos Sąjungoje ir mažinti konkurencinį spaudimą naudojantis prekių ženklo apsauga neveikia.
Priminsiu, kad aptariamoje byloje vaistų gamintojas siekė uždrausti lygiagrečiam importuotojui Lietuvoje parduoti iš kitos Europos Sąjungos valstybės lygiagrečiai importuojamą vaistą, kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksino natrio druska. Šis vaistas skirtas gydyti skydliaukės ligas, taip pat ir skydliaukės vėžį, kai pašalinama skydliaukė ir jos gamintus hormonus būtina gauti iš išorės. Tai 11-as Lietuvoje labiausiai vartojamas kompensuojamasis vaistas.
Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad gamintojas tą patį vaistinį preparatą skirtingose valstybėse parduoda skirtingais pavadinimais. Lygiagretus importuotojas, siekdamas, kad Lietuvos pacientai importuojamą vaistą atpažintų ir jų netrikdytų to paties vaisto skirtingi pavadinimai ir nelietuviška pakuotė, jį pervadino taip pat, kaip ir Lietuvoje šį vaistą jau daug metų parduoda gamintojas, kuris, iki šiol buvo vienintelis vaisto tiekėjas rinkoje. Lygiagretus importuotojas vaisto pakuotę, skirtą užsienio valstybės pacientams, pakeitė lietuviška.
Lygiagrečiai importuojamų vaistų perpakavimas ir pervadinimas – įprasta praktika. Taip daroma, nes Lietuvos pacientai jiems nežinomų vaistinių preparatų nesirenka, net jei šie yra pigesni. Nelietuviška vaisto pakuotė jiems taip pat nepriimtina. Pacientai nepasitiki ir baiminasi, kad toks vaistas bus nesaugus. Vaistininkai prieštaringai vertina vaistų pardavimą, kurių pavadinimas skiriasi nuo tapataus vaisto, kuriuo vaistinėje jau yra prekiaujama ir kurį Lietuvos pacientai atpažįsta.
Gamintojo siekio uždrausti lygiagrečiai importuoti vaistą Lietuvos pacientams priimtinu pavadinimu ir lietuviška pakuote pirmosios instancijos teismas nepalaikė ir lygiagretaus importuotojo veiksmus laikė teisėtais, todėl gamintojo ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas laikėsi priešingos pozicijos.
LAT sprendimas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmoje instancijoje suteikia viltį, kad konkurencija vaistinių preparatų rinkoje per lygiagretų vaistų importą išliks, o gamintojams nebus leidžiama spausti konkuruojančius vaistų tiekėjus, vaistininkus ir pacientus nesąžiningai ir neproporcingai naudojantis prekės ženklo apsauga.
Savo sprendime LAT pažymėjo, kad atnaujintame procese turės būti įvertintos faktinės aplinkybės dėl veiksmingos konkurencijos rinkoje užtikrinimo sąlygų. Prekių ženklo savininko teisės neturėtų riboti konkurencijos, o prekių ženklo savininko teisių apsauga neturėtų prieštarauti vienai pagrindinių ES laisvių – laisvam prekių judėjimui, neturėtų iškreipti konkurencijos bendrijos vaistų rinkoje, dirbtinai padalyti rinką tarp ES valstybių narių.
LAT pasisakė, kad tokiuose ginčuose teismai turi užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp prekių ženklo savininko interesų ir siekio užtikrinti veiksmingą konkurenciją vaistų rinkoje, apribojant prekių ženklo savininkui per šio ženklo suteikiamas teises skaidyti valstybių narių vaistų rinkas. Priešingai, reguliavimas ir jo praktinis taikymas rinkoje turėtų užtikrinti platų vaistų tiekėjų pasirinkimą, taip pat vaistų, registruotų kitose ES narėse ir atitinkančių ES saugumo ir kokybės reikalavimus, prieinamumą Lietuvos pacientams. Lygiagretūs importuotojai tikisi, kad LAT išaiškinimą teismams – aktyviau įvertinti vartotojų interesus užtikrinant visuomenės sveikatos sąlygas – išgirs ir Lietuvoje farmacijos rinką kontroliuojančios bei už vaistų kompensavimą atsakingos institucijos.
Savo nutartyje LAT įvardijo ir ne vieną lygiagretaus importo naudą rinkai. Lygiagretus importas gali suteikti daugiau galimybių vartotojams, kuriems reikalingi vaistai, šių įsigyti už prieinamą kainą. Jis didina konkurenciją vaistų rinkoje, o didesnė konkurencija taip pat gali paskatinti farmacijos įmones diegti naujoves ir kurti naujus produktus, tobulinti esamus preparatus. Be to, lygiagretus importas stiprina ir diversifikuoja tiekimo grandinę, sumažina jos sutrikimų riziką ir užtikrina stabilesnį bei patikimesnį vaistų tiekimą.
Baigiant – dar keli faktai.
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuvos gyventojų išlaidos vaistams yra didžiausios tarp 26 Europos valstybių. Remiantis Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita, 2020–2023 m. kainynuose apie 30 proc. vaistų grupių buvo tik po vieną tiekėją.
Iki šiol Lietuvoje galima įsigyti ir tik šio vieno gamintojo vaistą, kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksino natrio druska. Pernai buvo siūloma lygiagrečiai importuoti kito gamintojo vaistą, tačiau Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo neišdavė. Tokiu būdu vaisto tiekimo pasiūla kol kas galima tik iš vienintelio gamintojo – pacientų laimei, ne iš vieno tiekėjo.
Photo: Creative Commons
