2023-11-16, Donatas Parulis, Lygiagretaus vaistų importo asociacijos direktorius
Lietuvos gyventojų išlaidos vaistams yra didžiausios tarp 26 Europos valstybių, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys. Valstybės kontrolė, atlikdama valstybinį veiklos auditą, pažymi tai, ką gyventojai, pacientų organizacijos ir gydytojai junta kiekvieną dieną – vaistų pasiūla Lietuvoje maža, o kainos netenkina poreikių.
Vienas iš būdų skatinti konkurenciją ir gerinti vaistų prieinamumą yra lygiagretus vaistų importas. Tai prekybos Europos Sąjungos vidaus rinkoje forma, kai prekiaujama to paties gamintojo ir dažnu atveju toje pačioje gamykloje pagamintais to paties aprašymo, bet skirtingų partijų produktais, remiantis kainų skirtumais ES valstybių narių rinkose, kurie gali būti gana ženklūs. Patekę į kitą rinką, lygiagrečiai importuojami vaistai mažina vieno ar kito rinkos dalyvio dominavimą ir atitinkamai leidžia pasiūlyti palankesnes kainas.
Kai kurios ES valstybės, tokios kaip Vokietija, Danija ar Švedija, labai skatina ir jau daugiau nei 40 metų sėkmingai išnaudoja šią prekybos formą, gerindamos vaistų prieinamumą savo šalių gyventojams.
Greitu metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priims sprendimą civilinėje byloje, kuris, tikėtina, sukurs precedentą ir lems, ar konkurencija vaistinių preparatų rinkoje per lygiagretų vaistų importą išliks, ar vis dėlto vaistų tiekimo sąlygas Lietuvoje diktuos gamintojai.
Šiuo metu LAT nagrinėjama byla, kurioje vaistų gamintojas siekia uždrausti lygiagrečiam importuotojui parduoti iš kitos ES valstybės narės lygiagrečiai importuojamą vaistą su veikliąja medžiaga levotiroksino natrio druska Lietuvos pacientams priimtinoje lietuviškoje pakuotėje ir atpažįstamu pavadinimu. Šis vaistas yra skirtas atstatyti skydliaukės hormono levotiroksino trūkumą, sumažinti skydliaukės veiklos įtampą bei gydyti skydliaukės vėžį, taip pat skiriamas po skydliaukės operacijos, siekiant slopinti naviko atsinaujinimą ir atstatyti skydliaukės hormonų stoką.
Vienintelis Lietuvos rinkoje esančio vaisto gamintojas skirtingose valstybėse tą patį vaistinį preparatą parduoda skirtingais pavadinimais. Lygiagretus importuotojas, vadovaudamasi Lietuvos teisės aktais, importuojamą vaistą pervadino taip pat, kaip ir gamintojas, jį tiekdamas Lietuvoje, atitinkamai užsienio valstybės pacientams skirtą pakuotę pakeitė į lietuvišką.
Galima būtų svarstyti, kad jeigu LAT priimtų sprendimą nebeleisti Lietuvos pacientams tiekti į rinką lygiagrečiai importuotą vaistą tuo pačiu pavadinimu, kokį Lietuvoje naudoja pats gamintojas, pacientui įprastoje lietuviškoje pakuotėje, galimos dvi baigtys – arba alternatyvos dažnai vieninteliam tiekėjui Lietuvoje neliktų visai, arba retais atvejais būtų išlaikoma tik hipotetinė konkurencijos regimybė. Tokiu atveju pacientui vaistinėje būtų siūlomi du vaistai, vienas įprastas, o kitas to paties gamintojo vaistas, tik nelietuviškoje, kitos ES šalies pacientams skirtoje pakuotėje, apklijuotoje lipdukais su privaloma pateikti informacija.
Lygiagretūs importuotojai iki šiol lygiagrečiai importuojamus vaistus perpakuodavo ir pervadindavo todėl, kad Lietuvos vartotojai nesirenka jiems nežinomų vaistinių preparatų, nepaisant žemesnės kainos. Nelietuviška vaisto pakuotė ir nepažįstamas pavadinimas vartotojams yra nepriimtinas bei kelia abejonių dėl vaisto kokybės ir saugumo.
Naujausia rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa patvirtino, kad jeigu pacientui būtų siūlomi tokie patys vaistai, tik skirtingais pavadinimais ir skirtingoje pakuotėje, reikšminga dauguma gyventojų vaistų su nelietuviška pakuote nesirinktų, net jei šių kaina būtų mažesnė. Tyrimo metu gyventojai dažniausiai vardijo įtarimus, kad toks vaistas yra nekokybiškas (38 proc.), falsifikuotas (37 proc.), pagamintas skirtingose gamyklose, todėl ne tokios pačios kokybės (31 proc.) arba su pasibaigusiu galiojimo terminu (24 proc.).
Vaistų nelietuviškoje, anksčiau nematytoje pakuotėje, jeigu ant pakuotės būtų užklijuoti papildomi lipdukai lietuvių kalba, taip pat jeigu matytųsi, kad pakuotė anksčiau jau buvo atidaryta, nesirinktų 54 proc. apklaustųjų, iš jų daugiau kaip du trečdaliai tokių vaistų nesirinktų jokiu atveju.
Šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas buvo konstatavęs, kad gamintojo veiksmai, kai tam pačiam arba identiškam vaistiniam preparatui yra užregistruoti skirtingi prekės ženklai skirtingose ES valstybėse, taikant kardinaliai skirtingą kainodarą, nenurodant adekvataus to pagrindimo, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, dirbtinai skaido vieningą ES rinką, sudaro dirbtinas kliūtis lygiagrečiam importui ir konkurentų atėjimui į skirtingas rinkas, bei pažeidžia vartotojų ir valstybės interesus, nes vaistinio preparato, įrašyto į kompensuojamų vaistų sąrašą, kainų skirtumą apmoka visi Lietuvos gyventojai.
Apskritai, vertinant konkurencijos sąlygas vaistinių preparatų rinkoje, galima daryti išvadą, kad Lietuvos institucijos, atsakingos už sveikatos politikos formavimą ir vykdymą, padaro ne viską, kad turėtume užtektinai reikiamų vaistų. Pavyzdžiui, šiais metais buvo siūloma lygiagrečiai importuoti kito gamintojo vaistą, kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksino natrio druska, tačiau Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo neišdavė, tad kol kas vaisto tiekimo pasiūla galima tik iš vienintelio gamintojo.
Jam palankus galutinis sprendimas galėtų reikšti, kad strategija, naudojantis prekių ženklo apsauga, varžyti laisvą prekių judėjimą ES bei mažinti konkurencinį spaudimą, veikia. Pacientams tai reikštų, kad gamintojai dažnu atveju liktų vieninteliai tam tikrų vaistų, tokių kaip minėta levotiroksino natrio druska, kuri yra 11-as Lietuvoje labiausiai vartojamas kompensuojamasis vaistas, tiekėjai Lietuvoje, Nesant kitų tiekėjų, taigi nelikus ir konkurencijos, nukenčia pirmiausia vartotojai.
