LVIA
Naujienos

Ar Lietuvai reikia konkurencijos vaistų rinkoje?

2023-11-16, Donatas Parulis, Lygiagretaus vaistų importo asociacijos direktorius

Lietuvos gyventojų išlaidos vaistams yra didžiausios tarp 26 Europos valstybių, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys. Valstybės kontrolė, atlikdama valstybinį veiklos auditą, pažymi tai, ką gyventojai, pacientų organizacijos ir gydytojai junta kiekvieną dieną – vaistų pasiūla Lietuvoje maža, o kainos netenkina poreikių.

Vienas iš būdų skatinti konkurenciją ir gerinti vaistų prieinamumą yra lygiagretus vaistų importas. Tai prekybos Europos Sąjungos vidaus rinkoje forma, kai prekiaujama to paties gamintojo ir dažnu atveju toje pačioje gamykloje pagamintais to paties aprašymo, bet skirtingų partijų produktais, remiantis kainų skirtumais ES valstybių narių rinkose, kurie gali būti gana ženklūs. Patekę į kitą rinką, lygiagrečiai importuojami vaistai mažina vieno ar kito rinkos dalyvio dominavimą ir atitinkamai leidžia pasiūlyti palankesnes kainas.

Kai kurios ES valstybės, tokios kaip Vokietija, Danija ar Švedija, labai skatina ir jau daugiau nei 40 metų sėkmingai išnaudoja šią prekybos formą, gerindamos vaistų prieinamumą savo šalių gyventojams.

Greitu metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priims sprendimą civilinėje byloje, kuris, tikėtina, sukurs precedentą ir lems, ar konkurencija vaistinių preparatų rinkoje per lygiagretų vaistų importą išliks, ar vis dėlto vaistų tiekimo sąlygas Lietuvoje diktuos gamintojai.

Šiuo metu LAT nagrinėjama byla, kurioje vaistų gamintojas siekia uždrausti lygiagrečiam importuotojui parduoti iš kitos ES valstybės narės lygiagrečiai importuojamą vaistą su veikliąja medžiaga levotiroksino natrio druska Lietuvos pacientams priimtinoje lietuviškoje pakuotėje ir atpažįstamu pavadinimu. Šis vaistas yra skirtas atstatyti skydliaukės hormono levotiroksino trūkumą, sumažinti skydliaukės veiklos įtampą bei gydyti skydliaukės vėžį, taip pat skiriamas po skydliaukės operacijos, siekiant slopinti naviko atsinaujinimą ir atstatyti skydliaukės hormonų stoką.

Vienintelis Lietuvos rinkoje esančio vaisto gamintojas skirtingose valstybėse tą patį vaistinį preparatą parduoda skirtingais pavadinimais. Lygiagretus importuotojas, vadovaudamasi Lietuvos teisės aktais, importuojamą vaistą pervadino taip pat, kaip ir gamintojas, jį tiekdamas Lietuvoje, atitinkamai užsienio valstybės pacientams skirtą pakuotę pakeitė į lietuvišką.

Galima būtų svarstyti, kad jeigu LAT priimtų sprendimą nebeleisti Lietuvos pacientams tiekti į rinką lygiagrečiai importuotą vaistą tuo pačiu pavadinimu, kokį Lietuvoje naudoja pats gamintojas, pacientui įprastoje lietuviškoje pakuotėje, galimos dvi baigtys – arba alternatyvos dažnai vieninteliam tiekėjui Lietuvoje neliktų visai, arba retais atvejais būtų išlaikoma tik hipotetinė konkurencijos regimybė. Tokiu atveju pacientui vaistinėje būtų siūlomi du vaistai, vienas įprastas, o kitas to paties gamintojo vaistas, tik nelietuviškoje, kitos ES šalies pacientams skirtoje pakuotėje, apklijuotoje lipdukais su privaloma pateikti informacija.

Lygiagretūs importuotojai iki šiol lygiagrečiai importuojamus vaistus perpakuodavo ir pervadindavo todėl, kad Lietuvos vartotojai nesirenka jiems nežinomų vaistinių preparatų, nepaisant žemesnės kainos. Nelietuviška vaisto pakuotė ir nepažįstamas pavadinimas vartotojams yra nepriimtinas bei kelia abejonių dėl vaisto kokybės ir saugumo.

Naujausia rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa patvirtino, kad jeigu pacientui būtų siūlomi tokie patys vaistai, tik skirtingais pavadinimais ir skirtingoje pakuotėje, reikšminga dauguma gyventojų vaistų su nelietuviška pakuote nesirinktų, net jei šių kaina būtų mažesnė. Tyrimo metu gyventojai dažniausiai vardijo įtarimus, kad toks vaistas yra nekokybiškas (38 proc.), falsifikuotas (37 proc.), pagamintas skirtingose gamyklose, todėl ne tokios pačios kokybės (31 proc.) arba su pasibaigusiu galiojimo terminu (24 proc.).

Vaistų nelietuviškoje, anksčiau nematytoje pakuotėje, jeigu ant pakuotės būtų užklijuoti papildomi lipdukai lietuvių kalba, taip pat jeigu matytųsi, kad pakuotė anksčiau jau buvo atidaryta, nesirinktų 54 proc. apklaustųjų, iš jų daugiau kaip du trečdaliai tokių vaistų nesirinktų jokiu atveju.

Šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas buvo konstatavęs, kad gamintojo veiksmai, kai tam pačiam arba identiškam vaistiniam preparatui yra užregistruoti skirtingi prekės ženklai skirtingose ES valstybėse, taikant kardinaliai skirtingą kainodarą, nenurodant adekvataus to pagrindimo, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, dirbtinai skaido vieningą ES rinką, sudaro dirbtinas kliūtis lygiagrečiam importui ir konkurentų atėjimui į skirtingas rinkas, bei pažeidžia vartotojų ir valstybės interesus, nes vaistinio preparato, įrašyto į kompensuojamų vaistų sąrašą, kainų skirtumą apmoka visi Lietuvos gyventojai.

Apskritai, vertinant konkurencijos sąlygas vaistinių preparatų rinkoje, galima daryti išvadą, kad Lietuvos institucijos, atsakingos už sveikatos politikos formavimą ir vykdymą, padaro ne viską, kad turėtume užtektinai reikiamų vaistų. Pavyzdžiui, šiais metais buvo siūloma lygiagrečiai importuoti kito gamintojo vaistą, kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksino natrio druska, tačiau Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo neišdavė, tad kol kas vaisto tiekimo pasiūla galima tik iš vienintelio gamintojo.

Jam palankus galutinis sprendimas galėtų reikšti, kad strategija, naudojantis prekių ženklo apsauga, varžyti laisvą prekių judėjimą ES bei mažinti konkurencinį spaudimą, veikia. Pacientams tai reikštų, kad gamintojai dažnu atveju liktų vieninteliai tam tikrų vaistų, tokių kaip minėta levotiroksino natrio druska, kuri yra 11-as Lietuvoje labiausiai vartojamas kompensuojamasis vaistas, tiekėjai Lietuvoje, Nesant kitų tiekėjų, taigi nelikus ir konkurencijos, nukenčia pirmiausia vartotojai.

Naujienos

Apklausa: gyventojai vaistus nelietuviškose pakuotėse laiko mažiau kokybiškais

PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI
2023 11 10, Vilnius

Įsigyti gydytojo paskirtų antibiotikų ar kitų vaistų pastaraisiais mėnesiais gali būti nelengva, kartais jų tenka ieškoti net kituose miestuose. Susiduriant su vaistų trūkumu, valstybė ieško būdų, kaip užtikrinti galimybę gyventojams įsigyti veiksmingų ir saugių vaistų už prieinamą kainą. Vienas iš vaistų trūkumo problemos sprendimo būdų – leidimas laikinai parduoti vaistus, skirtus kitų valstybių vartotojams, tačiau naujausia apklausa rodo, kad daugiau kaip 70 proc. gyventojų į tokius vaistus žiūri įtariai ir laiko juos mažiau kokybiškais.

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos metu 54 proc. gyventojų sakė, kad nesirinktų vaistininko pasiūlytų vaistų, jeigu jie būtų nelietuviškoje, anksčiau nematytoje pakuotėje, jeigu ant pakuotės būtų užklijuoti papildomi lipdukai lietuvių kalba, taip pat jeigu matytųsi, kad pakuotė anksčiau jau buvo atidaryta. Iš jų 37 proc. apklaustųjų tokių vaistų nesirinktų bet kokiu atveju, o 17 proc. – jeigu galėtų pasirinkti tokius pačius vaistus lietuviškoje pakuotėje ir su informacija lietuvių kalba.

17 proc. apklaustų gyventojų sakė, kad rinktųsi lipdukais apklijuotus vaistus nelietuviškoje pakuotėje tik tuo atveju, jeigu vaisto pavadinimas būtų toks pats, kaip jiems žinomas ir vartotas Lietuvoje, ir tik tuo atveju, jeigu vaistinėje nebūtų to paties vaisto lietuviškos pakuotės.

„Apklausos rezultatai patvirtina, kad gyventojams itin svarbu vaistų saugumas ir kokybė. Jie linkę rinktis vaistus, kuriuos žino ir kuriais pasitiki. Jeigu pacientui būtų siūlomi tokie patys vaistai, tik skirtingais pavadinimais ir skirtinga pakuote, reikšminga dauguma gyventojų vaistų su nelietuviška pakuote nesirinktų, net jei šių kaina būtų mažesnė. Akivaizdu, kad pacientai nėra linkę taupyti savo sveikatos sąskaita, o nepažįstamos pakuotės ir kiti vaistų pavadinimai jiems kelia abejonių dėl vaisto kokybės ir saugumo“, – kalba Lygiagretaus vaistų importo asociacijos direktorius Donatas Parulis.

Apklausa atskleidė, kad kaina būtų lemiamas veiksnys tik 10 proc. gyventojų, kurie rinktųsi vaistus nepažįstamu pavadinimu, nelietuviškoje ir nematytoje pakuotėje, ant kurios būtų užklijuoti papildomi lipdukai su lietuvių kalba, jeigu toks vaistas kainuotų mažiau.

Atsakydami į klausimą, kodėl nesirinktų vaistų nelietuviškose pakuotėse, su papildomais lipdukais lietuvių kalba ir t. t., gyventojai dažniausiai vardijo įtarimus, kad toks vaistas yra nekokybiškas (38 proc.), falsifikuotas (37 proc.), pagamintas skirtingose gamyklose, todėl ne tokios pačios kokybės (31 proc.), arba su pasibaigusiu galiojimo terminu (24 proc.).

Apie apklausą

Apklausa atlikta 2023 m. rugsėjo 18-26 dienomis, jos metu buvo apklausta 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus visoje šalies teritorijoje, naudojant kombinuotą metodą: CATI (Computer Assisted Telephone Interview) ir CAWI (Computer Assisted WEB Interview). Apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.

Kontaktai:
Donatas Parulis
Lietuvos lygiagretaus vaistų importo asociacijos direktorius
Mob. +370 699 28930
El. paštas: asociacija@lygiagretusimportas.lt

Nuotraukos autorius Anthony Citrano, šaltinis flickr.com

Naujienos

LVIA: Lietuvos institucijos padaro ne viską, kad turėtume užtektinai vaistų

Ne vienas žmogus praėjusią žiemą vaistinėse nerado gydytojo paskirtų antibiotikų ar kitų vaistų. Lygiagretaus vaistų importo asociacijos direktorius Donatas Parulis sako, kad kritinių vaistų tiekimo sutrikimų buvo visoje Europos Sąjungoje, bet didžioji dalis jų vyksta nacionaliniu lygmeniu, kai pacientai negali gauti reikiamo vaisto reikiamu laiku.

Lygiagrečių vaistų importuotojų nuomone, Lietuvos institucijos padaro ne viską, kad turėtume užtektinai reikiamų vaistų. Užuot laukusios, kol sprendimus pasiūlys ES, jos galėtų naudoti lygiagretų vaistų importą, kaip tai daro kitos šalys, tokios kaip Danija, Švedija ar Vokietija, kurios efektyviai sprendžia vaistų tiekimo sutrikimus.

Kviečiame klausyti „Žinių radijo“ laidą „Europos greitkeliu“ – https://www.ziniuradijas.lt/laidos/europos-greitkeliu/ar-europos-komisija-pajegi-spresti-vaistu-stygiaus-problema?video=1

Naujienos

Efektyvi vaistų tiekėjų konkurencija: kodėl ji veikia Danijoje, bet neveikia Lietuvoje?

Daugelyje Vakarų Europos šalių vaistų tiekėjams nereikia muštis galva į sieną įrodinėjant, kad lygiagretus vaistų importas yra naudingas pacientams ir viešiesiems finansams. Tai, kad lygiagretus importas iš esmės skatina sveiką konkurenciją, sudarančią sąlygas vartotojams mažinti vaistų kainas, savo pranešime yra pažymėjusi ir Europos Komisija.

Patekę į nacionalinę ES valstybės narės rinką, lygiagrečiai importuojami vaistai mažina vieno ar kito rinkos dalyvio dominavimą. Be to, Lietuvos rinkoje jie padėtų mažinti ir vaistinių preparatų tiekimo sutrikimų riziką, o jeigu vaistų pritrūktų – lygiagrečiai importuojamieji galėtų efektyviai prisidėti sprendžiant šią problemą.

Šiuo metu daugiau kaip 98 proc. vaistinių preparatų į Lietuvą tiekia vaistų gamintojai ar jų įgalioti atstovai. 2021 metų duomenimis, lygiagrečiai importuojami vaistiniai preparatai Lietuvoje sudarė tik 1,6 proc. rinkos.

Lygiagretus vaistų importas yra vienintelis alternatyvus vaistų patekimo į Lietuvą būdas. Tai „lygiagreti“ prekybos ES vidaus rinkoje forma tuo atžvilgiu, kad prekiaujama to paties gamintojo, dažnu atveju toje pačioje gamykloje pagamintais to paties aprašymo, bet skirtingų partijų produktais – tokiais pačiais, kokiais prekiauja jų gamintojų ar pradinių tiekėjų platinimo tinklai, o lygiagretus importas atsiranda dėl vaistų kainų skirtumų ES valstybių narių rinkose.

Šalyse, kuriose taikomos lygiagretaus vaistų importo skatinimo priemonės, užtikrinančios efektyvią konkurenciją tarp vaistų tiekėjų, lygiagrečiai importuojamų vaistų dalis yra nepalyginamai didesnė nei Lietuvoje.

Pavyzdžiui, „Affordable Medicines Europe“ duomenimis, Danijoje lygiagrečiai importuojami vaistai sudaro 30 proc. rinkos (2021 m.), Švedijoje 10,9 proc. (2020 m.), Nyderlanduose 10,7 proc. (2021 m.) ir t. t.

Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje ar Suomijoje lygiagretus vaistų importas sėkmingai naudojamas nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios, taip nuosekliai gerinant vaistų tiekimo sąlygas šių šalių pacientams.

Paimkime sąrašo viršuje esančią Daniją, kuri šiuo metu yra didžiausią naudą iš lygiagretaus vaistų importo gaunanti ES šalis. Lygiagretaus vaistų importo dėka 2021 m., „Affordable Medicines Europe“ duomenimis, Danijai pavyko sutaupyti 740 mln. Danijos kronų, arba apie 99,3 mln. eurų. Tai sudarė 3 proc. visų išlaidų vaistams šioje šalyje. Daugiausia, 82 mln. eurų, sutaupyta vaistinėse parduodamiems vaistiniams preparatams.

Įvairių šalių rinkose taikomi modeliai skiriasi. Pavyzdžiui, Danijoje taikomas vadinamasis ,,price bids by-weekly basis“ modelis. Žinoma, modelį, kuris veikia kitos šalies rinkoje, nukopijuoti sudėtinga, tačiau Lietuvos sprendimų priėmėjams reikia atrasti Lietuvoje galintį veikti modelį, kurį pritaikius, iš kitų ES šalių galimi importuoti vaistai atneštų realią naudą tiek pacientams, tiek ir viešiesiems finansams. Danijoje apskaičiuota reali lygiagretaus vaistų importo nauda, o sutaupytos lėšos yra tokios, kad galima padengti 2 000 slaugytojų metinį atlyginimą. Beje, Danijoje slaugytojo atlyginimas siekia 37 881 Danijos kronų, tai atitinka 5 000 eurų per mėnesį (be priedų).

Kalbant apie viešųjų finansų taupymą, Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendindama vaistų kompensavimo reformą, šiemet planavo sutaupyti 20 mln. eurų, tačiau dėl galinčios mažėti konkurencijos planai susitraukė iki 10 mln. eurų, o dėl Lietuvoje vyraujančios kompensuojamųjų vaistų išdavimo (pardavimo) praktikos, Sveikatos apsaugos ministerijai nieko nesiimant, gali nutikti taip, kad nebus sutaupyta nieko.

Tuo tarpu, jei lygiagrečiai importuojami vaistai Lietuvoje pasiektų bent 5 proc. vaistinių preparatų rinkos, tai leistų tiesiogiai sutaupyti iki 12 mln. eurų, o netiesiogiai (įvertinus buvusių monopolinių kainų ir kainų pasikeitimus pradėjus vaistus importuoti lygiagrečiai) – iki 24 mln. eurų. Tai yra, netiesioginiai sutaupymai galėtų padidėti dvigubai, palyginti su nauda, kurią galima pasiekti rinkoje dėl tiesioginės konkurencijos.

Nors netrukus bus 20 metų, kaip Lietuva yra Europos Sąjungos narė, bendros rinkos pamatinio principo – laisvo prekių judėjimo – Lietuva vis dar neišnaudoja taip, kad iš lygiagretaus vaistų importo tiesioginę naudą gautų tiek pacientai, tiek nacionalinė sveikatos sistema. Tai atspindi dvi pagrindinės problemos – efektyvi konkurencija tarp vaistų tiekėjų Lietuvos vaistų rinkoje iš esmės neveikia, o valstybės iniciatyvų, kurios užtikrintų racionalų PSDF biudžeto lėšų naudojimą, valstybei įsigyjant kompensuojamuosius vaistus ir užtikrinant jų gavimą laiku pacientų apsilankymo vaistinėse metu, kol kas nėra.

Jeigu Sveikatos apsaugos ministerija nespręs šios problemos, nuo 2023 m. liepos 1 d. įvesta naujovė – vadinamojo ,,priemokų krepšelio“ kaupimas pacientams įsigyjant kompensuojamąjį vaistą su mažiausia priemoka – gali likti tik teorine galimybe. Daugiau nei 100 tūkst. pacientų tai neatneš jokio realaus lėšų sutaupymo.

Mūsų valstybės institucijos jau dabar turėtų inicijuoti procesus, pilotinius projektus, kurie padarytų valstybę aktyvia vaistinių preparatų pirkėja ir sudarytų sąlygas vaistų tiekėjams efektyviai konkuruoti tarpusavyje, sprendžiant minėtas problemas.

1 2 3

Recent Comments

Nėra komentarų.
About Exponent

Exponent is a modern business theme, that lets you build stunning high performance websites using a fully visual interface. Start with any of the demos below or build one on your own.

Get Started
Parinktys
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. Cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.Privatumo politika
Youtube
Consent to display content from - Youtube
Vimeo
Consent to display content from - Vimeo
Google Maps
Consent to display content from - Google
Spotify
Consent to display content from - Spotify
Sound Cloud
Consent to display content from - Sound